Mokytoja Aurelija MC

Siekiant darnaus mokinių bendradarbiavimo labai svarbu vaikus nuo mažens mokyti prisiimti atsakomybę. Dėl šios priežąsties skirtingi mokytojai savo klasėse neretai pasirenka priimtiniausią mokinių savivaldos modelį, pagal kurį vaikams priskiriamos pareigos klasėje, kurias jie turi sąžiningai atlikti.   Prieš pradedant dirbti padariau vieną didžiulę klaidą: aš maniau, kad klasėje užtenka vienintelės pareigos, t.y. klasės „budinčiųjų“ (1-2 mokinių, kurie, keisdamiesi kas savaitę, išdalina vadovėlius, valo lentą pertraukų metu, atneša kreidos ir pan.). Tačiau labai greitai supratau, kad to tikrai nepakanka, o klasėje yra ir kitų svarbių vaidmenų, kuriuos būtina nuolat ir rūpestingai atlikti. Tuo metu kaip tik krimtau magistrantūros studijas švietimo vadybos srityje, todėl daugelį tyrinėjamų teorijų bei modelių iki šiol išbandžiau ir savo klasėje. Pastebėjau, kad tai, kas pasiteisino kolegų klasėse, mums netiko ir atvirkščiai – mūsų geroji patirtis „nelipo“ kitiems. Že

[2014 m. Liepos-rugpjūčio mėn.] Pasibaigus sunkiam ir daug laiko bei jėgų atėmusiam klasės remontui pradėjau labai daug galvoti apie pirmųjų mokslo metų klasės dizainą. Norėjau pasirinkti vientisą temą, kuri atsispindėtų ne tik klasės sienose, bet vyrautų ir užduotyse, kurias atliksime su mokiniais, veiklose, kuriose dalyvausime, mokymo(si) medžiagoje, su kuria susidursime ir pan.  Kadangi mes esame uostamiesčio mokykla, aš pasirinku temą "Kelionė į platųjį žinių vandenyną". Man buvo labai svarbu klasę suskirstyti į temines "sritis" pagal jų paskirtį. Kitas man svarbus dalykas buvo šis - aš nusprendžiau kiekvieną dekoraciją, apdailos elementą ar mokymo(si) priemonę padaryti savo rankomis. Norėjau, kad mokiniai iš pat pradžių suvoktų, jog žmogus savo rankomis ir valios pastangų dėka gali sukurti bet ką .   Pradėkime nuo klasės taisyklių. Ant sienų tarp dviejų langų buvo senas kaitinimo elementas, kurį mes perdažėme... bet aš vis tiek norėjau jį paslėpt