Mokytoja Aurelija MC -> Šventinis galvosūkis

Artėja šventinis, t.y. šv. Velykų laikotarpis... 

Tiesa, mano šeimoje jis ypatingas dėl visiškai kitos priežasties, tad, kol dar neįsibėgėjo šurmulys, organizaciniai rūpesčiai ir kiti reikalai, skubu pasidalinti šventinio galvosūkio idėja, kuri, išties, pravers jums ištisus metus. 

Jūsų dėmesiui - KOLUMBO KIAUŠINIS.

Simboliška, kad juo dalinuosi artėjant margučių šventei 👯

Galvosūkio pavadinimas taip pat labai simboliškas, nes pats terminas "Kolumbo kiaušinis" iš tikrųjų reiškia genialią idėją ar atradimą, kurie po to, kai yra "atrandami", visiems staiga pasidaro lengvai suprantami dėl savo paprastumo. Trumpiau tariant, sparnuota fraze "Kolumbo kiaušinis" galima pavadinti paprastą sudėtingos užduoties sprendimo būdą.

Pasidalinsiu su jumis istorija, kurią visada kaip interaktyvią "įžangą" pateikiu mokiniams prieš pirmą kartą supažindinant su "Kolumbo kiaušiniu". Tikiuosi, kad ji taip pat "iliustruos" ir paties galvosūkio pavadinimo reikšmę. → Labai labai seniai, kada Kristupas Kolumbas pirmąkart perplaukęs Atlanto vandenyną atrado Amerikos žemyną, jam grįžus namo į Ispaniją buvo surengta prašmatni vakarienė pas kardinolą Mendosą. Žinoma, visi svečiai su nekantrumu laukė, kada gi galės išgirsti kelionės įspūdžius ir labai prašė Kolumbo jais pasidalinti. Atradėjas noriai pasakojo apie tai, ką jam teko patirti. Tiesa, svečių kompanijoje atsirado vienas pavydus akiplėša, kuris vis tvirtino, kad Kolumbo žygį galėjo atlikti bet kuris patyręs jūrininkas... Kristupas Kolumbas tuomet pasiūlė jam atlikti paprasčiausią užduotį - pastatyti ant stalo virtą kiaušinį smailiuoju galu (šioje vietoje vaikams duodama pabandyti padaryti tą patį). Žinoma, ne tik tam pavyduoliui, bet nė vienam iš svečių, ir net jums nepavyko to padaryti... Tada Kolumbas tarė, kad nėra nieko paprasčiau ir pats paėmęs kiaušinį padarė štai taip (nesmarkiai stuktelime į stalą kiaušinio smailąjį galą, lukštas suskyla, o kiaušinio gale atsiranda nedidelė plokštuma, štai todėl kiaušinis dabar gali stabiliai stovėti ant stalo. Vaikai iškart nustebę ima klausinėti, švilpti ar visaip kitaip sakyti, jog taip nesamonė... jūs nesakėte, kad taip galima... čia taip lengva ir .t.t ). Būtent vaikai. Visi pavyduoliai Kolumbui šaukė tą patį „Juk tai visiškai paprasta!". Tačiau išmintingasis atradėjas jiems atšovė: „Suprantama.... bet tik tuomet, kai tai jau žinoma.“

Aukščiau esančiai istorijai jau beveik 500 metų (tai vaikus dar labiau suintriguoja), tačiau labiausiai tikėtina, jog tai tėra legenda. Nes panašūs "pamokymai" apie kūrybiškumo ir loginio mąstymo reikšmę randami ir kur kas senesniuose italų ar ispanų literatūros šaltiniuose.
Taip pat yra ne viena versija, kaip atsirado pati "Kolumbo kiaušinio" dėlionė (viena jų teigia, jog ją iš Naujojo Žemyno kraštų parplukdino pats Kristupas Kolumbas). Tiesa, man priimtiniausia versija ši: pirmąją dėlionę pasauliui pristatė vokiečių  žaislų kūrėjas Richter'is dar XX-ojo amžiaus pradžioje, o pats pavadinimas "Kolumbo kiaušinis" dėlionei buvo suteiktas remiantis sena legenda, kurią pateikiau aukščiau. Juk, iš esmės, tai tėra gudriai pasitelkta paprasta matematinė "įžvalga" ↓

↓ O dabar apie patį galvosūkį ↓

 Spausdinimui skirtą failą parsisiųsti galite paspaudę čia. 

Pradėjus dirbti su galvosūkiu, pačioje pradžioje patartina atspausdinti jį ant vienpusio spalvoto popieriaus lapo (viena pusė vienos, o kita - kitos spalvos), nes tada vaikai geriau suvokia figūrą, taisyklingiau dėlioja detales ir vadovaujasi ne tik forma, bet ir spalva. Taip pat visada patogiau, kai lapas, dar prieš duodant vaikams karpyti dėlionę, yra įlaminuojamas.

Noriu akcentuoti, kad galvosūkį privalo gaminti patys vaikai, nes kartais atsiranda skeptikų, kurie teigs, jog čia neįmanoma išspręsti... Kai dėlionę iškarpo patys, vaikai geriau suvokia, kokia buvo jo pirminė forma, gudresnieji įsimena dėsningumą, išmąsto strategiją, nėra nereikalingų komentarų. 

Pirmasis darbo su "Kolumbo kiaušiniu" etapas - kūrybiškumo bei erdvinio mąstymo lavinimas. Tai, iš pažiūros, paprastas (tinkantis net patiems mažiausiems gudručiams) užsiėmimas: vaikai pasiruošia sukarpytą dėlionę, o mokytojas / bet kuris iš vaikų / ištrauktas lapelis su žodžiu nurodo, ką reikia sustatyti (strėlę, katę, vaiką, gėlę, dviratį, pingviną ir t.t.). SVARBU: čia nėra teisingų ar neteisingų "atsakymų", o vienintelė sąlyga - panaudoti visas detales. Būtina bent jau žodžiu įvertinti kiekvieno pastangas, nes, patikėkite, visiems norisi išgirsti savo mažo šedevro pagyrimą.

Šioje vietoje užduotį galima visaip varijuoti: leisti statyti "iš galvos"; trumpam ekrane parodyti vieną pavyzdį ir po to leisti bandyti atkurti matytą vaizdą; statyti porose, o tada bandyti atspėti, ką sustatė kitos poros; atspėti, ką sustatė mokytojas ir t.t.

Antrasis darbo su "Kolumbo kiaušiniu" etapas - loginio ir erdvinio mąstymo lavinimas. Šiuo atveju, vaikai pasiruošia sukarpytą dėlionę ir gauna paprasčiausią užduotį - vėl sustatyti "Kolumbo kiaušinį". Pradžioje tai tikrai nėra lengva... Todėl ekrane arba padėjimui ant suolų patartina turėti pasiruošus "atsakymą" (t.y. jau sustatytos dėlionės vaizdą) ir jį, reikalui esant, bent trumpam parodyti - "užvesti ant kelio" vaikus. 

Kai mokiniai pramoksta statyti dėlionę, galima: skelbti iššūkius ir organizuoti varžybas laikui; statyti kiaušinį iš skirtingų spalvų detalių; per technologijų pamoką gaminti 3D figūrą iš kartoninių kiaušinio detalių ir pan.

Baigdama norėčiau eilinį kartą akcentuoti, jog alfa kartos (ir vyresnių) vaikų ugdymo(-si) procese vaizdumas ir galimybė mokytis patyriminiu būdu yra vienas svarbiausių viso proceso sėkmę lemiančių momentų. 

Tad būkime kūrybiški ir mokykime to vaikus.

Gražaus artėjančio šventinio laikotarpio !

💮