Mokytoja Aurelija MC -> Laiminga

Nežinau, kaip jūs, bet aš pačia mokyklos vizija žavėjausi nuo pat tada kai pati dar buvau maža. Aišku, tada tą viziją man padėjo susiformuoti įvairūs filmai bei animaciniai filmukai, kuriuos nuolat matydavau.... Nenuostabu, kad ir mokyklos labai laukiau...

O iš tikrųjų (prieš ~20 metų) atėjus į mokyklos "sistemą" labai greitai paaiškėjo, kad čia ne kaip filmuose...Ir pienuko klasėje niekas negurkšnoja, pokaičio miegelio nemiega, o į išvykas vyksta tikrai ne su iščiustytais geltonais autobusais, kur vaikai dainuoja išlindę pro langus... Tiesa, didžiausias "šokas" man, mažai, buvo tai, kad klasė pasirodė ne tik labai niūri, bet čia, priešingai nei TV ekrane, niekas nelaikė...augintinio!

Bet juk klasėje augintinis turi būti! 

Šiuo savo vaikišku įsivaizdavimu šventai tikėjau iki pat... dabar. Nes po daugelio metų, PAGALIAU, galėjau įgyvendinti savo vaikystės "vizijas".

Bet gana įžangos. Šiaip ar taip, emocinis fonas yra tik dalis viso to gėrio, kurį klasei suteikia gyvūnėlio priežiūra ir auginimas. Taigi, skubu pasidalinti viskuo, kuo jau turėjau laimės įsitikinti.Žemiau rasite istoriją, kaip ir kodėl mūsų klasėje atsirado 

Didžioji Afrikos Achatina Reticulata Albino <3

KODĖL?

Santykis su žmogumi: Ilgai svarsčiau, kokį augintinį įsigyti. Žiurkėnai, žuvytės, ropliai, gyvalazdės... Viskas reikalavo nemažai priežiūros bei investicijų... Be to, dauguma šių išvardytų gyvūnų jaučiasi nejaukiai imami į rankas arba apskritai bijo žmogaus. Tuo tarpu, Achatinos neturi įgimtos baimės žmogui. Jos ilgainiui taip pripranta prie ėmimo į rankas, kad net pradeda "laukti" to momento, mėgaujasi kai jas glosto, prausia, maitina.

Prevencija stereotipams: labai pavargau nuo išankstinės vaikų nuomonės formavimo. Šitas "nerealiai gražu", anas "fui", trečias "žiauriai fainas"... Vaikai auga aplinkose, kuriose suaugę nesąmoningai formuoja nusistatymą prieš tam tikras "grupes": socialines mažumas, rases, kūno formas, plaukų spalvą ir net augintinius! Aceit, auginti špitsą yra super, o jau driežiukas tai jau pati didžiausia nesamonė, šlykštu ir pan. Šiuo atveju, sraigė, "atėjusi" į mūsų klasę, turėtų padėti išvengti tokių stereotipų formavimo(-si) dar ankstyvame amžiuje ir padėti pamilti visus gyvus organizmus. Vienodai.

Įspūdingas dydis: esant geroms sąlygoms, šios sraigės gali pasiekti ~1kg svorį, ~30 cm ilgį. Tai didžiulis, suaugusio žmogaus delną "pripildantis", gyvas sutvėrimas. Taip, teisingai pagalvojote... Jei toks "vau" kyla suaugusiajam, tik įsivaizduokite, koks didžiulis "VAU efektas" yra vaikams!

Poveikis sveikatai: daugiausia sraigės  turi spiralės formos korpusą, todėl senovės žmonės gerbė sraigę, manydami, kad spiralė - gyvenimo simbolis. Maža to, įrodyta, jog sraigių sekretas nepaprastai efektyviai veikia žmogaus odą. Kaip? Sraigių gleivėse daug mūsų odai naudingų medžiagų: glikozaminoglikanai, alantoinas, glikolio rūgštis, kolagenas ir elastinas, antimikrobiniai peptidai, antioksidantai, vitaminai (A, C, E) ir mikroelementai, tokie kaip varis, cinkas ir geležis. Visas šis naudingų medžiagų kompleksas saugo nuo mechaninių pažeidimų, infekcijų ir ultravioletinių spindulių poveikio. Jei įdomu sužinoti apie tai daugiau, skaitykite čia.Taip pat galima rasti publikacijų, kuriose atlskleidžiamas teigiamas sraigių poveikis autizmo sprektro sutrikimą turintiems asmenims, taip pat kamuojamiems depresijos ar nerimo... Rūpinimasis jomis ir / ar jų stebėjimas gali padėti išgyventi panikos priepuolius ar tiesiog "nuimti" stresą (pastaroji teorija daug kartų išbandyta - tikrai veikia).

Nesudėtinga priežiūra: šios pilvakojės yra gana lengvai prijaukinamos ir pratinamos prie rankų. Sraigės turi ilgalaikę atmintį. Jei su ja elgiamasi atsargiai, jos pripranta lengvai ir greitai: maždaug jau pirmaisiais mėnesiais leidžiasi glostomos. Nelaisvę Achatinos taip pat toleruoja gana lengvai. Jeigu joms sukuriama patogi gyvenimo atmosfera, tai jos net gali nebenorėti bėgti iš savo jaukaus kampelio. Terariumo priežiūra bei kiti ypatumai plačiau aprašyti čia.

Išskirtinumas: mūsų auginamo Achatina Reticulata Albino sraigių porūšio korpusas turi panašią apvalkalo spalvą su kitomis „Achatina“ šeimos atstovėmis, tačiau jų savitas bruožas - balta kūno ir galvos spalva. Kitaip tariant, tai yra sraigė albinosė*. Manoma, kad šie moliuskai dėl to negali išlikti laukinėje gamtoje, nes jie yra jautresni temperatūros svyravimams ir nedidėja taip greitai, kaip kitų rūšių giminaičiai. Tiesa, palyginus su kitomis Achatina šeimos sraigėmis, Albino pasižymi mažiau jautriu "apsiaustu", todėl jos nebijo žmogaus prisilietimo, tad labai greitai pripranta prie to ir tampa draugiškomis.*per blyškią odą mes galime iš labai arti ir itin aiškiai matyti, kaip vyksta sraigės mityba ar kraujotaka. O tai be gaaaalo įdomu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. 

KAIP?

Sutikimas klasėje: didžioji mūsų draugė į klasę atėjo ne šeipsau. Pelnytai. Mėnesio pradžioje vaikams buvo priminta, kad jų laukia dovana-sraigmena. Už kiekvieną ypatingai gerą darbą, nepriekaištingą elgesį ar akademinius pasiekimus vaikai reguliariai gaudavo po vieną dėlionės dalį. Tai ir buvo subrendusios sraigės nuotrauka, bet tik jos "krašteliai" (kad būtų neįmanoma iškart nustatyti, kas tai). Visą tą laiką toks dovanos įteikimo formatas skatino vaikų smalsumą ir išradingumą bandant įžvelgti dėlionės detalių junginyje nors kokią užuominą. Susidomėjimas ir pavyzdingumas taip pat gerokai suaktyvėjo.Galiausiai, paskutiniąją dieną vaikai gavo dėlionės centrą. Dauguma pamatę bendrą vaizdą išsižiojo, kiti kurį laiką net nesusivokė, kas vyksta. 

Bet, vienareikšmiškai, visi be galo džiaugėsi. Iki tos akimirkos kai parodžiau naują draugą gyvai. Štai tada kažkas "sprogo"... Tokio susijaudinimo, nuostabos ir tyro krykštavimo dar nebuvau mačiusi <3 Viena mergaitė net susigraudino...

Žodžiu, NEREALU. Graudinausi ir aš...Pažintis ir vardo rinkimas: tada atėjo metas susipažinti. Vaikai net išsižioję stebėjo virtualų sraigės anatomijos, mitybos ir gyvenimo ypatumų pristatymą. 

Po to skyrėme specialų laiką "vardynoms". Gerai apžiūrėję savo naują draugą iš visų pusių susitarėme, kad, kol kas, į rankas jo neimsime, leisime apsiprasti naujuose namuose. Kiekvienas tyrinėjo sraigių nuotraukas ekrane ar pačią sraigę, o tada pabandė ją nupiešti ir sugalvoti vardą.

Visi mokinių darbai buvo sukabinti lentoje, parengėme potencialių vardų "suvestinę".Daug kalbame apie pasirinkimo laisvę, objektyvumą, savo nuomonės turėjimą ir sąžiningumą, tad kai atėjo metas išrinkti labiausiai sraigei tinkanti vardą, džiaugiausi, kad patys vaikai pasiūlė balsavimą. Dar kartą aptarus demokratijos bei sąžiningumo "principus", kiekvienas atidavė savo balsą. Didele persvara laimėjo vienas vardas. 

Tokiu būdu nuspręsta, jog mūsų naujoji draugė nuo šiol vardu Ema :)

Vaikų vaidmuo: nors dar tik pati pradžia, jau numatyta reguliari vaikų atsakomybė rūpinantis augintiniu. Kiekvieną savaitę vis kitas mokinys rūpinsis sraigės terariumo priežiūra (nes valoma ~ kartą per savaitę), drėgmės ir temperatūros balansu, kasdiene mityba (pagal savo nuožiūrą nešis iš namų Emai tinkančio maisto - tokiu būdu sraigės mityba taip pat bus įvairesnė). Visos šios pareigos ne tik formuos vaikų atsakomybės jausmą, bet kartu turėtų stiprėti tarpusavio santykiai klasėje (dėl "bendro intereso"), vaikų pareigingumas, o ką jau kalbėti apie teigiamas emocijas TURINT AUGINTINĮ (pripažinkime, dauguma vaikų, deja, negali tuo džiaugtis namuose kasdien ir nežino, ką reiškia kažkuo nuoširdžiai rūpintis)...

Stebėjimas

Ir pabaigai, keli ryškiausi Didžiosios Afrikos sraigės laikymo....

PRIVALUMAI
Žinoma, Achatina sraigė nėra švelnus kačiukas ar žaismingas šuo, tačiau jos auginimas taip pat turi savo didelių privalumų. Keletas jų:
- Ji niekada nereikalaus iš jūsų kasdienių pasivaikščiojimų, dažno ir reguliaraus maitinimo. 
-  Achatina gali suteikti daug nepaprastų akimirkų ir malonių momentų: ją labai įdomu stebėti, ypač kai ji plaukia, šliaužia ant stiklo, valgo ar lėtai juda. Yra įrodymų, kad šias sraiges net galima „treniruoti“ lavinant moliuskų sąlyginius refleksus (sraigės pripranta prie jų savininkų, atskiria juos nuo kitų žmonių).
- Galima išvykti atostogauti ir palikti sraigę vieną savaitgaliui ar net ilgiau be priežiūros. Iš tiesų, ilgą laiką be maisto ir papildomos drėgmės Achatina tiesiog ims "žiemoti". Jums grįžus, sraigę nesunkai "pažadinsite" šilto vandens srovele ir dėmesiu :)
- Ilga gyvenimo trukmė (esant geroms gyvenimo sąlygoms, šios mažylės gali išgyventi ~6-8 metų. Todėl visą šį laiką tai gali tapti ištikimu vaikų draugu, kuris lydės juos net ir baigus pradinę mokyklą).

GRĖSMĖS
Kaip ir bet kuris dalykas, taip ir sraigės auginimas turi ir tą pusę, kuri man kartais kelia nerimą. Štai, kokias grėsmes įžvelgiu... Nors tai, ko gero, daugiau probleminiai klausimai, į kuriuos atsakymą, viliuosi, rasiu eigoje šio nuostabaus proceso:
- Nors didžiosios sraigės neužsiima saviveisa, šios rūšies atstovai vis tiek yra hermafroditai, t.y. turi ir vyriškus, ir moteriškus lytinius organus. Kadangi įsigijome gyvūnėlį iš didelės krūvos, dar ilgai nežinosime, bus palikuonių, ar ne. Šiaip ar taip, būtina apgalvoti, ką darysime, jei sraigė atsives mažylių?
- Laukia vasaros atostogos - kaip pasiskirstysime augintinio priežiūra jų metu? 
- Mokytojai, dėl objektyvių priežasčių ilgesniam laikui neatvykus į darbą, sraige vis tiek reikės rūpintis - ar vaikai bus pakankamai tam pasiruošę? Juk, šiaip ar taip, dauguma suaugusių dažnai, švelniai tariant, "laikosi atstumo" nuo panašių sutvėrimų, ir atėję pavaduoti gali nenorėti net liestis prie jų, ką jau kalbėti apie priežiūrą...

- Nors gyvenimo ciklas su visais savo "etapais" yra normalus dalykas visiems gyviems organizmams, teks apgalvoti ką darysime atsitiktiniu sraigės mirties atveju? Kaip psichologiškai paruošti vaikus? 

Kad ir kaip ten galėtų nutikti, gerų dalykų yra kur kas daugiau nei galimų nesėkmių. Puikiai žinau tai, nes namuose tokią pačią sraigę (Denį) su šeima auginame jau seniau.  

Su "kompanija" ruošiam n.d. 😜

Klasėje Ema, šiai dienai, su visais savo "pliusais ir minusais", su visais smagumais ir iššūkiais, gyvena keleta savaičių. Viskas tiesiog 👌
Na o Mokytoja Aurelija - tiesiog nepaprastai laiminga...
Ačiū visiems, kas prie to prisideda :)