Mokytoja Aurelija MC --> Puošiame klasę DŽIUNGLIŲ stiliumi
Labas!
Kaip seniai rinkau tinklaraščio įrašą apie klasės puošybą...
Vis neatsiranda laiko :)
Noriu pasitaisyti ir pasidalinti su Jumis idėja, kurią aš, tikrąja to žodžio prasme, ĮSIMYLĖJAU!
DŽIUNGLĖS
Į šį žodį telpa daugybė metaforų apie mokslą, mokymą(-si), vaikystę ir kitus (mums labai artimus) dalykus. Todėl šis žodis mane "persekiojo" nuo kokių 2017 metų (bet vis nebuvo progos realizuoti idėją praktiškai). Pagaliau, praeitais mokslo metais gavusi progą vėl draugauti su pirmokais, jau žinojau, kokia bus visų metų tema.
Pradėjau ruoštis dar pavasarį, tad iš Kinijos parsisiunčiau keletą smulkmenų: lipdukus sienoms (čia) ir porą pagalvių užvalkalų (čia). Pripažinsiu, kokybės ir kainos santykis mane maloniai nustebino!
Tačiau po to, vis tiek, pati karpiau papildomus tropikų lapus, kad vaizdas klasės gale atrodytų "pilnesnis". Todėl drąsiai galima išsiversti ir be sienų lipdukų.
VISADA mėgstu prie temos "priderinti" ir savo darbo stalą - mane tai kaskart labai pozityviai nuteikia. O ir vaikams patinka - kartu rūpinomės augaliukais, saugojome dekoracijas, kad elgdamiesi neapdairiai nenudraskytume.
Visi užrašai ar veiklos "kampeliai" klasėje abuvo dekoruoti (nors nedideliu) džiunglių motyvu. Tokiu būdu pakankamai nykią klasę ir atskirus jos objektus pavyko subtiliai apjungti į harmoningą visumą.
"Tyrėjų spintelėje" laikėme įvairias ir dažnai naudojamas gamtamokslinio ugdymo(-si) priemones (actas, soda, druska, cukrus, aliejus, makaronai, įvairūs šiaudeliai, maišymo, svėrimo priemonės, įvairūs indeliai, matavimo talpos ir t.t.). "Skolinkis čia" spintelėje laikėme įvairias kanceliarines priemones, kurių kartais nerandame ar kurios netikėtai pasibaigia (plastilinas, pieštukai, flomasteriai, žirklės, liniuotės, trintukai ir t.t.) - tokiu būdu vaikai išmoksta nepanikuoti jei nepavyksta kažko pasiskolinti ar greitai surasti (tiesiog nueina sutarton vieton ir pasiskolina).
Klasės bibliotekėlė, kaip visada, ATVIRA, su vaikų lygyje išdėliotomis knygelėmis, smulkiąją motoriką, loginį mąstymą ar kitus gebėjimus skatinančiomis veiklomis.
Užduotėlė "Viskas apie MANE" (žemiau) buvo skirta mūsų susipažinimo pamokėlėms. Ji ypatinga tuo, kad leidžia atsiskleisti net ir tiems vaikams, kurie nemoka rašyti / skaityti (jie gali piešti, braižyti įvairius simbolius). Nors ir neplanavau, bet šie lapai klasėje kabėjo per visus mokslo metus. Priežastis labai paprasta - vaikai laaaabai dažnai juos analizavo, stebėjo, kaip nuo pirmosios pažinties pasikeitė jų rašymo / spalvinimo įgūdžiai, nuolat diskutavo tarpusavyje, ar tokį patį maistą / spalvas tebemėgsta ir t.t. Šiuos lapus išsaugojau ir sudėjau kiekvienam į pasiekimų aplankus atsiminimui.
Noriu pabrėžti, kad nors buvome pirmokai, abėcėlės klasėje neturėjome. Tai nenaudinga, nes visi įpranta nuolat dirsčioti, kaip rašyti vieną ar kitą raidę. Kai abėcėlės klasėje nėra, vaikai žymiai greičiau įsimena raidės vaizdinį, o pats rašymo procesas tampa kur kas vertingesnis ir aktyvina vaiko mąstymą. Tačiau skaitmenis turėjome. Skaitmenų kortelės (čia) kabės pas mus ir per šiuos mokslo metus (tik jau su kitu fonu), nes, kaip jau pastebėjau, dauguma vaikų gana sunkiai įsisavina jų vaizdinį. Ši pagalba padeda jaustis "jaukiai" sprendžiant įvairias skaičiais išreikštas problemas (nes nepaisant to, kad skaičiuoja idealiai, mažieji dažnai pasimeta ar susipainioja vien dėl to, kad neatsimena, kaip ir kur rašyti vieną ar kitą skaitmens elementą).
Klasės taisyklės - dar vienas "eksperimentas", kurį propaguoju ne pirmus metus. Vis dažniau girdžiu kolegų pasipiktinimą, neva, "šiuolaikiniai vaikai" visiškai nesilaiko taisyklių. O kaip jie gali jų laikytis, jei jas jiems primeta žmonės, kurie jau yra suaugę ir nuoširdžiai neįsijaučia į vaiko pasaulį. Maža to, dažnai taisyklių plakatas klasei yra tiesiog nuperkamas, šabloniškas ir, iš esmės, neskatinantis jokio teigiamo poveikio. Dėl šios priežasties KIEKVIENAIS metais pas mus taisyklių erdvė klasėje būna užpildyta keliais (dažniausiai, penkiais) TUŠČIAIS lapais ir keliais kritiniais klausimais: Kas mums rūpi? Kodėl mums tai svarbu? Kuo mes tikime? Atsakymo į šiuos klausimus ieškome VISI KARTU: stebėdami savo ir aplinkinių veiklą, vertindami emocijas, kurios mus apima, įsiklausydami vienas į kitą ir t.t. Dažniausiai, tik rugsėjui įsibėgėjus galime VISI DRAUGE suformuluoti tikrų tikriausias klasės taisykles ir tada stengti jų laikytis*. Šis metodas pasitvirtina todėl, kad alfa kartos vaikai, kaip niekas kitas, mėgsta visuose procesuose įžvelgti prasmę ir, iš esmės, suvokti jų naudą sau. Jei mes primetame jiems nusistovėjusias ir "visiems tinkančias frazes", neturėtume tikėtis, kad jos veiks. Vaikai yra laimingi, kuomet gali prisiimti atsakomybę. Ir nesvarbu, kas tai bebūtų - bendruomenės taisyklių kūrimas ar savarankiškas sriubos įsipylimas valgykloje.
*Praėjusių metų atradimas - taisyklių net nereikėjo užrašyti. Vaikai jas taip gerai įsisavino, kad tiesiog, kai prireikdavo, atkartodavo žodžiu! Turbūt, nieko keisto - juk tai jų kūrinys :)
Temą "Džiunglės" galima tikrai labai išradingai išpildyti per bet kurią klasės šventę, renginį, prisistatymą ar kito formato veiklą. Visus metus mus su vaikais lydėjo džiuglių atributika įvairių veiklų metu, per gimtadienius, atliekant įvairias akademines užduotis, tyrinėjant supantį pasaulį ar tiesiog žaidžiant. Taip pat tai labai pasiteisino kalbant apie ekologiją, nykstančias rūšis, pasaulio floros ir faunos įvairovę... Mokslo metų pabaigoje (karantino dėka) net pabūvojome tikrose Borneo džiunglėse (tiesioginės transliacijos per ZOOM metu) ir susipažinome su nerealiais jų saugotojais ir globėjais.
Kol kas, tai mano tema nr.1!
Tam kartui, tiek.
Sėkmingo starto, kolegos!
Komentarai
Rašyti komentarą