Mokytoja Aurelija MC --> Diferencijuoto mokymo(-si) aktualumas ir galimybės

Koks turėtų būti kiekvieno pedagogo tikslas? 

Galimas atsakymas: Pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas ugdytinis pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų tolimesniam mokymuisi bei prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje".

Kuo ypatingas kiekvienas mokinys? 

Galimas atsakymas: Mokiniai skiriasi ne tik savo fizine, emocine, bet ir socialine branda. Kiekvienas ugdytinis (nesvarbu, kokio amžiaus bebūtų) turi skirtingų gebėjimų, įgūdžių, kultūrinės patirties, talentų, tačiau ne viską pavyksta pastebėti iš karto. KIEKVIENAS ugdytinis skirtingai daro pažangą, o mokosi skirtingu stiliumi, tempu.

Kas IŠ TIKRŲJŲ yra diferencijuotas ugdymas?

Galimas atsakymas: Tai nėra ir negali būti vienkartinis pedagogo gestas diferencijuoto darbo iliuzijai sukurti. Jei žvelgsime siaurąja prasme, ugdymo turinio diferenciacija yra laikoma mokymo organizavimo kryptimi apskritai. Ji pasireiškia tada, kai pedagogas nuolat atsižvelgia į KIEKVIENO ugdytinio skirtybes, gebėjimus ( o kartais net polinkius) ir sudaro sąlygas pagal tai mokytis, patirti sėkmę. Tada ugdymo turinys, mokymo(-si) metodai ar vertinimas yra pritaikomas skirtingo pasirengimo ugdytiniams. 

Kaip diferencijuoti veiklą klasėje?

Galimas atsakymas: Užduočių atlikimo laiko prailginimas tiems mokiniams, kuriems sekasi sunkiau, NĖRA diferencijavimas. Užduočių kiekio padidinimas gabiems mokiniams NĖRA sėkmingas diferencijavimas (jei tai tėra daugiau analogiško darbo ta pačia tema). Mokymosi veikla skatina išmokimą ir stimuliuoja mokinį tik tuo atveju, jei jam leidžiama bent iš dalies kontroliuoti savo mokymąsi ir nuolat permąstyti, ko siekiama išmokti. 

Mano įžvalgos, ką galima padaryti siekiant diferencijuoti mokymosi veiklą/užduotis (jau "išdirbtas" ir tikrai pasiteisinęs algoritmas, kuriuo visada vadovaujuosi):

1) Suformuluoti pamokos tikslą/uždavinį taip, kad jis ugdytiniams parodytų aiškų jų pačių mokymosi kelią bei leistų suvokti "Kaip/iš ko jau galiu suprasti, kad man pavyko to pasiekti"? Ir neužtenka tą sakinį tiesiog parodyt ekrane ar pristatyti žodžiu, nes didžioji dalis mokinių, paprastai, net nesuvokia jo esmės. Todėl svarbu šį visos pamokos/veiklos "kelrodį" išstudijuoti po gabaliuką dar prieš pradedant veikti ir šioje dalyje įveiklinti pačius mokinius (tegul aiškina, kaip supranta tikslą, tegul komentuoja sąvokų reikšmę, tegul patikslina ir/ar savais žodžiais aiškina, iš ko pamokai/veiklai baigiantis žinosime, jog pavyko tikslo pasiekti ir t.t.). 

2) Išsikelti aiškius sėkmės (vertinimo) kriterijus - tai savotiškas planas, padedantis mokiniams PATIEMS sekti savo patirtį bei reguliuoti išmokimą. Šie teiginiai formuluojami iš pamokos tikslo ar pagrindinės idėjos, pirmuoju asmeniu (nes tarnauja VAIKUI). Šiuos sakinius reikia sudėlioti taip, kad tiktų bet kurio lygio/pasirengimo mokiniams, todėl labai padeda taisyklė "mažiau yra daugiau". Be abejo, jų aptarimas (vos pristačius) yra būtinas. Tada pamatysime, kaip vaikai suvokia tai, kas jų laukia ir ar apskritai suvokia. Tikrai nebus naudos, jei šie teiginiai tik sušmėžuos ekrane ar kokiam veiklos lape ir prie jų nebus stabtelta pradžioje ir vis sugrįžtama eigoje darbo.

3) Planuodami mokymosi veiklą turime stengtis išskaidyti VIENODĄ visiems visumą (tarkime, užduotis), tačiau pasistengti pasiūlyti skirtingas jos atlikimo formas, pagalbą/asistavimą tiems, kam labiausiai reikia, galimybę ne tik taikyti žinias (žemiausias mąstymo lygmuo), bet ir analizuoti temą "į gylį", spręsti ir/ar kelti įvairias problemas, vertinti bei teikti idėjas, kūrybiškai jas įgyvendinti. Na ir, žinoma, aiškiai išreikšti mintis paremtas argumentais. Turbūt, nieko naujo nepasakysiu teigdama, jog kritiškai mąstyti bei prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi (tai daryti sąmoningai) vaikams reikia kryptingai mokytis ir kad tai nėra vienu kartu išugdomas gebėjimas. Tam būtinas atskiras pedagogo dėmesys ir veiksmai.

4) Mokymosi veiklos metu svarbu stebėti ir kontroliuoti jos eigą. Net jei sakome mokiniams, kad šie dirbs savarankiškai, tai dar nereiškia, jog tuo metu sėdėsime prie stalo ir taisysime jų senus darbus. Diferencijuoto (net ir savarankiško) darbo metu pedagogas asistuoja VISOMS gebėjimų grupėms tokių būdu skirdamas bent po lašą dėmesio kiekvienam. Tokiu elgesiu jis ne tik žadina vaikų mokymosi motyvaciją, bet ir parodo, kad jam išties rūpi kiekvieno ugdytinio mokymosi kelias. Kaip? Nuolat užduodami aktyvinantys klausimai, nuošaly nepaliekamas nė vienas (miegoti ir "išlaukti" pamokos pabaigos). Vis prašoma skirtingų mokinių pakomentuoti "Ką/kaip ir kodėl darai?", sudaromos sąlygos garsiai ar asmeniškai pedagogui pagrįsti savo nuomonę, įrodyti ar paneigti teiginį, pateikti veiklos rezultatus bendraklasiams ir pan. Žodžiu, vysta ne tik aktyvus mokymas(-is), bet ir aktyvi mokymosi proceso dalyvių sąveika. Tačiau svarbu prisiminti, kad geroje šiuolaikinėje pamokoje daugiausia girdimi vaikai, o ne pedagogas. Juk pagrindinis pedagogo tikslas yra sudaryti sąlygas VAIKO visapusiam tobulėjimui, o ne sau pačiam "pasikartoti" tai, kas jau ir taip žinoma :) 

5) Veiklai baigiantis vėl prisimenami sėkmės/vertinimo kriterijai. Pagal tai kiekvieno lygio/ pasirengimo mokiniai gali įsivertinti, kaip jiems sekasi užbaiginėti darbą ir, jei reikia, padėti vieni kitiems juos užbaigti ar paprašyti pagalbos. Gerai suplanuotoje šiuolaikinėje pamokoje nė vienas užbaigęs darbus nesėdi pasyviai, o gerai suvokia galimybę ir yra pasiruošęs tapti pagalbininku tam, kam gali reikėti jo pagalbos ir šia galimybe drąsiai pasinaudoja (pasitaręs su pedagogu). Aišku, savivaldaus mokymosi gebėjimų vaikus reikia mokyti. Šioje vietoje nepakaks tiesiog pasakyti "<...> kas pabaigė, atlieka kitą pratimą/puslapį". Kokia iš to nauda skirtingo gebėjimų vaikams? Kaip tai skatina išmokimą? Kaip tai verčia jaustis tuos, kurie dar nespėjo atlikti darbo?  Jei tai tik "užmuša" pamokos laiką, o gabius ir / ar greitus vaikus apkrauna darbu, geriau tokios veiklos nesirinkti. Juk gerai suplanuotoje šiuolaikinėje pamokoje mokiniai yra ne tik aktyvūs mokymo(-si) proceso dalyviai, bet ir gali drąsiai užduoti klausimus ir sulaukti pagalbos, tobulėti, padėti vieni kitiems. Į tai ir turėtų būti sutelktas pagrindinis pedagogo dėmesys (kitaip tariant, svarbu ne kiekybė, o kokybė).

6) Pamokos/veiklos pabaigoje vėl prisimenamas pamokos tikslas ir "matuojama", kaip pavyko jo pasiektį. Šioje vietoje tikrai netinka jokie "Šviesoforo" ar "Nykščio" metodai, kurių pagalba vaikai tiesiog kelia simbolį pagal tam tikrą reikšmę. Ir kas iš to mokiniams? Kas iš to pedagogui? Iš kur pedagogas, matydamas "žaliuojančius" lapelius ar krūvą nykščių į viršų žinos kiek gerai kiekvienas ugdytinis IŠ TIKRŲJŲ perprato temą ir / ar kaip jam pavyko siekti užsibrėžto tikslo? Tai tuščias laiko gaišimas. Geriausia refleksijos metu plėtoti ugdytinių komunikavimo kompetenciją ir taip sudaryti sąlygas kiekvienam ugdytiniui perduoti ir iš esmės reflektuoti savo paties patirtį, suprastas žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas) ar pristatyti kūrybinės veiklos produktą. Kokybiškos refleksijos ir į(si)vertinimo būdų egzistuoja daugybė (tai jau kita tema). Tik norisi pažymėti, jog šios dalies nederėtų praleisti. Ypač, jei dirbta diferencijuojant ugdymo turinį.

Ugdymo turinio diferencijavimo tema tampa dar svarbesnė turint minty augantį įtraukiojo ugdymo(-si) organizavimo aktualumą, kita kalba kalbančiųjų/iš užsienio grįžtančių emigrantų vaikų įtrauktį bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose, ugdymo kokybės gerinimo klausimą ir t.t. Savaime suprantama, kad SKIRTINGI vaikai klasėje/grupėje tiesiog negali vienodai sėkmingai atlikti tą patį, tarkime, pratybų sąsiuvinio puslapį. Net jei ir taip - kokia tokio "robotinio" darbo nauda KIEKVIENAM iš jų?  Kaip tai lemia kiekvieno vaiko visapusį vystymąsi? Nepamirškime to planuodami savo kasdienę veiklą 🧡

Reikšmingi pokyčiai švietime pirmiausia prasideda nuo kiekvieno pedagogo (ne nuo pakeistų programų). Todėl norėčiau pasidalinti ne tik savo įžvalgomis, bet ir savo kurtomis metodinėmis priemonėmis išties diferencijuotam darbui. 

Pasaulio p. pamoka, kurios metodinėmis priemonėmis dalinuosi žemiau, buvo rodoma kolegoms. Tikiuosi, kažkaip pasitarnaus ir Jums :) 

Kvietimas į atvirą pamoką

Tai pamokų ciklo dalis. Per pirmąją ciklo pamoką (tą pačią dieną) su vaikais gilinomės į temą "Medžiagų tirpumas". Jei kam būtų aktualu, dirbome su tokia interaktyvia pateiktimi. Komentarai apie kiekvieną pateikties dalį ir kam bei kaip ji naudota pateikti čia.

Visada pasinaudoju proga sudaryti sąlygas vaikų kūrybiškumo kompetencijos plėtotei bei saviraiškai, todėl "sutaupius" laiko pamokoje, mokiniai grupėse gamino "Saldainių parduotuvės" atributiką.

Susitikus pagrindinėje pamokų ciklo pamokoje - "Saldainių parduotuvėje" vėl buvo prisimintas išsikeltas tikslas bei aptarti sėkmės kriterijai. Pristatyta pamokos ir veiklos koncepcija (savarankiškas tirpumo reiškinio tyrinėjimas pagal tam tikrus kriterijus) bei "pirkinių sąrašas" kiekvienai grupei. Sąrašą buvo suplanuota kiekvienam pateikti atskirai su veiklos lapu (kad kiekvienas galėtų eiti "apsipirkti" juo nešinas), tačiau aptarėme visi drauge ir fiksavome lentoje 

Mokiniams pateikus diferencijuotos veiklos užduotis, kartu peržvelgtas "parduotuvės" asortimentas, o keliant probleminius klausimus bendrai išsiaiškinta, kaip spręsti vieną ar kitą parduotuvėje įprastai kylančią problemą.

Kiekvienas mokinys susipažino su savo individualios veiklos lapais, teikė klausimus, jei tokių kilo, ir pradėjo "apsipirkinėti" pagal SAVO pirkinių sąrašą.

Kiekvienas mokinys vadovavosi savo veiklos lapu ir savarankiškai sprendė, kaip, kada ir ką daryti. Mano, kaip mokytojo, vaidmuo buvo asistuoti, nukreipti, suaktyvinti, jei reikia, "pagarsinti" klasei naujai kylančius probleminius klausimus ir paskatinti jų sprendimo radimą (kritinio mąstymo ugdymo metodai). Kai kuriems buvo reikalinga pagalba formuluojant bandymo tikslą ar jo išvadą (ji suteikta individualiai).

Aktyviai tiriamajai veiklai baiginėjantis ir dar kartą prisiminus sėkmės kriterijus mokiniams pasiūlyta pabendrauti su skirtingus bei tuos pačius bandymus atlikusiais mokiniais ir pa(si)tikrinti, kokios įžvalgos vyravo klasėje. Kadangi VISI mokiniai dirbo pagal bendrą hipotezę (Maišymas, temperatūra, skirtingi tirpikliai, medžiagos dydis ir forma pagreitina jos tirpimą), šio metodo pagalba buvo galima greičiau ir įdomiau kiekvienam apibendrinti pastebėjimus, susidaryti visumos vaizdą, padiskutuoti. Labai mėgstu šį būdą veiklos rezultatams aptarti.

Visa ko pabaigoje mokiniai garsiai pasidalino savo ir išgirstomis kolegų įžvalgomis. Tokiu būdu visiems bendrai paaiškėjo, kad tyrinėta VISŲ mokinių hipotezė pasitvirtino. Tai buvo užfiksuota ir veiklos lape. Šios veiklos metu vaikai aktyviai tikslinosi savo išvadas vieni su kitais, dar aktyviau taisė savo pačių pastebėtas klaidas ir kiekvienas be išimties pasiekė sėkmę.

Užpildyto veiklos lapo pavyzdys

p.s. Mokymosi motyvacijai sužadinti pačių mokinių iniciatyva dar prieš pamokų ciklą "sukonstravome" idėją ilgalaikiam tyrimui. Viena mergaitė atsinešė iškritusį pieninį dantį. Vieną jo gabaliuką pamokai baigiantis pamerkėme į kolą , o kitą į paprastą vandenį. Turime prielaidą, jog po kurio laiko dantis ištirps koloje, o vandenyje ne. Žiūrėsim, kaip bus :)

Pamoka užbaigiama.

Tvarkomasi.

Manau, natūraliai kyla klausimas, kiek tokiai veiklai trunka pasiruošti? Kai nelaukiame svečių ir nereikia važiuoti susipirkti įvairių papildomų priemonių veiklai (saldainiai, actas, kola ir t.t.), diferencijuotas užduotis darau daug paprasčiau (tik pati pati esmė). Tada vienai "porcijai" sugaištu nuo keliolikos minučių iki valandos. Bet tikrai verta! Ir dėl labai paprastos priežąsties-taip galiu stebėti kiekvieno vaiko mokymosi kelią ir laiku suteikti būtent jam reikalingą pagalbą bei priemones sėkmei pasiekti. 

METODINĖ MEDŽIAGA ŽEMIAU

Trumpas apibendrinimas/paaiškinimas, kaip aš kaskart priskiriu ugdytinius tam tikram pasiekimų lygmeniui ir pagal tai kuriu užduotis ir/ar įgyvendinu ugdomąją veiklą 


SLENKSTINIS PASIEKIMŲ LYGMUO

Užduotis/veiklos planą paprastai parengiu su labai konkrečiomis instrukcijomis bei "pagalbomis" vaikui. Tokios užduotys sudėliotos taip, kad neleistų jam jaustis išskirtam iš visų (ar atliekančiam mažiau darbo/stipriai kitokias užduotis). Konkrečiame pavyzdyje čia matysite, jog viskas surašyta labai laipsniškai ir nuosekliai, o išvadą formuluojant pasitarnauja "Žodžių bankas", kuriame "slepiasi" teisingi trūkstami žodžiai. Vaikui belieka įvertinti įgytą patirtį bei turimą informaciją ir savarankiškai nustatyti, kur ir kokie žodžiai turi būti, ar tikrai visų jų reikia.

PATENKINAMAS LYGIS 

Užduotys dažniausiai rengiamos taip, kad jose būtų gausu papildomos pagalbos formuluojant tam tikrus teiginius ("Žodžių bankas", schema, iliustracijos, supaprastintos sąvokos ir / ar jų paaiškinimas ir pan.), aiškiai pristatoma veiklos eiga ir / ar instrukcijos. Konrečiame pavyzdyje čia pastebėsite, jog bandymo tikslo bei išvados formuluotės skatina mokinius permąstyti savo veiklą ir patiems įrašyti trūkstamus žodžius. Tačiau jie nepalikti be pagalbų, todėl dažniausiai jomis efektyviai pasinaudoja.

PAGRINDINIS LYGIS

Šio lygmens užduočių, paprastai, tenka rengti daugiausiai. Kaip pastebėsite konkrečiame pavyzdyje čia, mokymosi kelias sudėliotas taip, kad būtų pakankamai progų ne tik pritaikyti įgytas žinias, bet ir iš esmės permąstyti mokymosi patirtį, turimą informaciją. Iš to, kas jau sužinota, mokiniai patys ir, dažniausiai, be pagalbos formuluoja bandymo tikslą bei išvadą.

AUKŠTESNYSIS LYGIS

Bene sudėtingiausias sėkmingos pamokos/veiklos planavimo aspektas, nes stengiuosi labai atsakingai į tai žiūrėti. Šio lygmens mokiniai labai išprusę, aukštų gebėjimų bei turintys didelę mokymosi patirtį, todėl kaskart tenka sukti galvą, kaip ir toliau skatinti visapusį jų augimą, o ne "lėtinti" paskui visą klasę. Konkrečiame pavyzdyje čia matysite, jog veikla sudėliota taip, jog mokiniams reikėtų ne tik taikyti žinias ir jau turimą informaciją, bet ir nuolat ją permąstyti bei patiems sukurti/sudėlioti tyrimo eigos "žingsnius". Aktyviai ugdomas loginis mąstymas, nes reikia patiems išmąstyti, kaip atlikti vieną ar kitą užduoties dalį pagal tai, kokia informacija turima (nes pateikta ne viskas).  Tiek tikslas, tiek išvada taip pat formuluojami visiškai savarankiškai, prisiimant visišką atsakomybę už bandymo eigą bei rezultatus.