Mokytoja Aurelija MC -> Alfa kartos vaikų intelekto lavinimas

Aurelija Macijauskienė ©

"Alfa kartos vaikų intelekto lavinimas"

2018, Klaipėda

Visos teisės saugomos

      Dėl ko visa tai ?!

Dauguma, turbūt, suvokia, kaip svarbu yra efektyviai mąstyti. Ypač, šių dienų kontekste. Mokslininkai nuolat tyrinėja ir analizuoja žmogaus mąstymo procesus vėl ir vėl įrodydami, kad mąstymas yra viena pagrindinių žmogaus produktyvumo ir sėkmingumo priežasčių. 

     Tad jei mąstymas yra toks svarbus, kodėl jo lavinimas ugdymo įstaigose neretai tampa antraeiliu dalyku, o šeimoje, dažnu atveju, yra apskritai pamirštamas???

Galvosūkiai kūno kultūros pamokose

Dar 2010 m. parengta Europos pažangaus, tvaraus ir integruoto augimo strategija “Europe 2020” numato, kad būtent aukšto lygio mąstymo gebėjimai yra svarbiausi strateginiai šiandienos ekonomikos veiksniai. O Lietuvos pažangos strategijoje “Lietuva 2030” (2014) pažymima, jog ateityje dižiausią įtaką šalies raidai, be kitų svarbių veiksnių, turės piliečių mąstymo pokyčiai. Aukštesnieji mąstymo gebėjimai, vaikų intelekto, kritinio mąstymo ugdymas bus vertinami kaip svarbūs visos šalies ištekliai.

Šioje vietoje norėčiau susitelkti į pačią intelekto sampratą. Kas tai?

Pats žodis “intelektas” yra vienas iš tų, kuriuos mes nuolat naudojame tarsi suprasdami, ką jis iš esmės reiškia. Tačiau, vargu, ar paprašyti sugebėtume t i k s l i a i apibrėžti šį žodį kitiems. Knygoje “The Teaching of Thinking” (Nickerson ir kt., 2013) pateikiama puiki iliustracija, galinti sustiprinti intelekto sampratos specifiškumą: įsivaizduokite, kad kartą sėdate prie kompiuterio ir prieš jums pradedant daryti tai, ką buvote suplanavę, kompiuteris jums sako: “Aš esu protaujanti mašina”. Jūs, galimai, nekreiptumėte dėmesio, bet, sakykime, norite įsitikinti tuo, ką kompiuteris pasakė ir paprašote jo: “Įrodyk”. Tada kompiuteris atsako: “Ką jūs laikysite mano intelekto įrodymu?”. Šioje vietoje tenka pripažinti, kad pirmiausia intelekto sąvoką turėsite “išsigryninti” pačiam sau ir tik tada galėsite skirti užduotį kompiuteriui.

Man labai patinka R. J. Sternberg (Sternberg ir kt.,1981) iškelta idėja, kad intelektas gali būti suvokiamas kaip mąstymo ir mokymosi gebėjimų visuma, kuri yra pasitelkiama akademinėje ir kasdienėje veikloje sprendžiant įvairias problemas. Intelektą galima pamatuoti (“diagnozuoti”) ir jį ugdyti . Mokslininkai (Kaufman ir kt., 2014) savo tyrimais patvirtino hipotezę, kad intelektas lemia kūrybiškumą būtent mokslo srityje. Kitaip tariant, bendrųjų pažinimo gebėjimų ir skirtingų veiklos rezultatų skatinimas kasdienėje veikloje reikšmingai įtakoja protinių galių plėtotę. B. Russell (2014) akcentuoja, kad protinių galių ugdymas aktyviai turi vykti nuo pat kūdikystės. Šią mintį puikiai iliustruoja ir  D. F. Bjorklund bei K. B. Causey (2017) teiginiai, kuriais pažymima, kad net menkiausia patirtis (net tokia elementari, kaip spalvų matymas ar skirtingų paviršių lietimas), palaipsniui keičia vaiko smegenų struktūrą ir taip skatina jų vystymąsi.

Atsižvelgiant į tai, būtina akcentuoti, jog vaikų intelekto lavinimas jaunesniame amžiuje tampa itin svarbus, kadangi vėliau fiziologinės smegenų galimybės ima mažėti. Aktyviausiai smegenys “veikia” tarp ketvirtų ir penktų vaiko gyvenimo metų. Tuo metu jos net 150 % viršija suaugusiojo smegenų “galią”. Po penktųjų gyvenimo metų gliukozės cirkuliacija smegenyse ima mažėti ir, sulaukus, maždaug, devynerių, pasiekia suaugusiųjų gliukozės cirkuliacijos aktyvumo smegenyse lygį (Chugani ir kt., 1987). Trumpiau tariant, vaikų smegenys dirba kur kas našiau, nei suaugusiųjų. 

Išnaudokime tai! Ugdykime jų mąstymą nuo mažų dienų.

Intelektualus iššūkis: "Konstrukcinės medžiagos"

Tiesa, šioje vietoje būtina pažymėti, jog mokymasis yra itin kūrybiškas pažinimo procesas, kuriame paprasčiausiai neįmanoma suplanuoti rezultatų ar parengti visiems tinkantį algoritmą. 
Mokymas(-is), iš esmės, yra ne vien tik procesas. Tai taip pat galima vadinti  būsena, kuomet asmuo jaučia, kad mokosi, supranta, mąsto, abejoja, ieško… Apibendrinant mokslininkų įžvalgas (Juodaitytė ir kt., 2018; Kaufman ir kt., 2014; Penkauskienė, 2017), galima teigti, jog būti mokomam taip pat reiškia dialogišką santykį ir su pačiu savimi. Kitaip tariant, asmuo turi nuolat įvertinti savo žinias, mokymosi būdą, nuostatas ar įgytą patirtį - t.y. siekti aukštesniojo lygio mokymo(-si). Taigi, pasitelkę išradingus mokymo(-si) būdus mes galime užtikrinti sėkmingą vaiko mąstymo raidą (Bjorklund ir kt., 2017; Macijauskienė, 2018; Nickerson ir kt., 2013).

Galvosūkis laikui neformaliojo vaikų
švietimo būrelio metu
"Aukščiausi pasaulio pastatai"
(teisingai sudėjus kiekvieno jų nuotrauką,
 sužinomas ir aukštis)

Manau, kad bet koks mokymas(-is) turi vykti nepastebimai - modeliuojant įvairiausias aplinkybes ar kuriant netikėčiausias situacijas, provokuojant mažuosius mokymuisi… Intelektas, mąstymo, analizės bei sintezės gebėjimai, kūrybiškumas yra ne tik ugdytinio, bet ir jo ugdytojo pamatinės savybės. Dėl to šių savybių ugdymui(-si) turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

 Ne vienerius metus aktyviai tyrinėju vaiko mąstymo bei elgesio ypatumus tiek teoriniu, tiek empiriniu lygmeniu, todėl tai paskatino sukurti metodinę priemonę “Išmanūs sprendimai alfa kartos vaikų intelektui lavinti”, kuri, tikiu, taps puikiu pagalbininku plėtojant alfa kartos vaikų protines galias.

Leidinyje rasite originalių, patraukliai ir suprantamai pateiktų idėjų tiek praktinei, tiek teorinei, tiek pažintinei vaikų veiklai. Atsižvelgiant į alfa kartos vaikų mąstymo ypatumus (Macijauskienė, 2018), visas priemonės turinys suskirstytas į intriguojančias temas pagal pobūdį. Žemiau – trumpa kiekvienos jų apžvalga:

“Pašėlę klausimai”_Net 50 linksmų, išradingų, ir, žinoma, suktų klausimų, kurie praskaidrins jūsų vaikų dieną, pamoką ar tiesiog laisvą minutėlę keliaujant automobiliu pas močiutę į kaimą. Sėkmės paslaptis dirbant su šio skryrelio medžiaga – kantrybė. N e s k u b ė k i t e  nei teikti klausimus, nei reikalauti atsakymo į juos. Labai svarbu sudaryti sąlygas mažiesiems alfoms mąstyti, analizuoti ir įsivaizduoti pateiktą situaciją.  Išradingai ir SAVAIP ieškoti problemų įveikos būdų.

“Linksmieji galvosūkiai”_Kadangi alfa kartos vaikai ypač efektyviai mokosi vaizdų pagalba, tai yra skyrelis, kuriame rasite 30 vizualinių galvosūkių mažiesiems gudručiams. Visi jie pateikti sudėtingumo tvarka. Siekiant p a l a i p s n i u i  lavinti alfa kartos vaikų intelektą, siūloma pradėti nuo paprasčiausių užduočių. Tegul mažieji užduoda klausimus, o įveikę kiekvieną, vis sudėtingesnį, galvosūkį sukuria panašų į atliktąjį ir skiria namiškiams / draugams. Tokiu būdu stebėsite, kiek stipriai vaikai įsigilina į detales, ar aktyviai veikia jų mąstymas, kaip jie sugeba pritaikyti įgytas žinias modeliuojant panašias situacijas.                     

“Genialūs triukai”_Čia “sugulė” įvairios ir tikrai netikėtos gudrybės, kurios ne tik praturtins jūsų laiką, bet ir padės išprovokuoti alfa kartos vaikus mokymui(-si) pačiu linksmiausiu būdu. Visas mąstymą lavinančių triukų grožis, žavesys, galimybė pokštauti ir juokauti mokantis, gaila, bet vis dar yra retenybė vaikų ugdymo(-si) procese (tiek ugdymo įstaigose, tiek namuose).  Tikiuosi, šiame skyriuje pateiktos gudrybės padės minėtą situaciją pakreipti teigiama linkme, o “Genialūs triukai” taps dažnu svečiu jūsų kasdienybėje. 

“Intelektualūs iššūkiai”_Dažnai norint motyvuoti šiuolaikinius vaikus tenka pasitelkti tokias veiklas, kurios skatina juos peržengti įprasto suvokimo ribas. Dirbdama pedagoginį darbą, atlikdama įvairius tyrimus bei lavindama savo pačios vaikus nuolat susiduriu su tokia tendencija:  netipinių iššūkių amžius brandina neeilinių mokymo(-si) priemonių / būdų / metodų poreikį. Dėl šios priežasties siūlau ugdant aukštesniuosius alfa kartos vaikų mąstymo gebėjimus pabandyti pasitelkti “Intelektualius iššūkius” – tai smagus būdas aktyvinti vaikų mąstymą, pastabumą, dėmesį bei žadinti teigiamas jų emocijas. Išbandykite ir patys – turiningai (ir labai naudingai) praleistas laikas – garantuotas!

“Loginiai žaidimai”_Vaikai mėgsta žaisti. Kodėl? Nes žaidimas yra tiesiog biologiškai nulemtas būdas jiems kažko išmokti. Tai tarsi natūralioji mokykla, kurioje apstu spontaniškumo, motyvacijos, kur kiekvienas yra geras ugdytinis. Naudodamasi tuo ir šiame skyrelyje pasitelkdama tokią nepaprastą gamtos dovaną, siūlau žaidybines veiklas, kurias galima lengvai pritaikyti alfa kartos vaikų intelekto ugdymo(-si) procese. Pirmyn, - žaiskime! Juk tai taip šaunu :)

Priemonę "Išmanūs sprendimai alfa kartos vaikų intelektui lavinti" naudoti visai nesudėtinga. Galite spausdinti reikiamą medžiagą arba parsiusiuntus į išmanųjį įrenginį, sumaniais intelekto lavinimo būdais naudotis absoliučiai bet kur ir bet kada—būkite išradingi. Visi “keblūs klausimai” turi savo atsakymus (leidinio pabaigoje), o įvairūs triukai, iššūkiai bei žaidimai pateikti su trumpais paaiškinimais.

Dėl priemonės įsigijimo galite kreiptis asmenine žinute facebook arba įsigyti priemonę tiesiogiai (jei turite PayPal paskyrą) čia.

Straipsniui naudota literatūra (kam įdomu - akiračiui plėsti):

1. Bjorklund D. F., Causey K. B . 2017. Children's Thinking: Cognitive Development and Individual Differences. Prieiga per internetą: <https://books.google.lt/books?hl=en&lr=&id=cvLWDQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=the+development+of+children%27s+thinking&ots=DtJIquOGSQ&sig=3nddP7fchS7pi0Xt9q5j7RbG5FE&redir_esc=y#v=onepage&q=the%20development%20of%20children's%20thinking&f=false>.

2. Chugani H.T., Phelps M. J. Mazziotta J. C. 1987. Positron emission tomography study of human brain functional development. Prieiga per internetą: < https://doi.org/10.1002/ana.410220408>.

3. European strategy for smart, sustainable and inclusive growth “Europe 2020”. 2010. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/eu2020/pdf/COMPLET%20EN%20BARROSO%20%20%20007%20-%20Europe%202020%20-%20EN%20version.pdf>.

4. Hund W. 2003. Stebuklingoji matematika. Kaunas: Šviesa.

5. Juodaitytė A. J., Malinauskienė D. 2018. Mokytojų ir mokinių pedagoginė sąveika: mitologizuotas vs realus pasaulis. Pedagogika Nr. 2, p. 105–115.

6. Kaufman S. B.,  Quilty L. C., Grazioplene  L., Hirsh J. B., Gray J. R., Peterson B. J.,  DeYoung C. G. 2014. Openness to Experience and Intellect Differentially Predict Creative Achievement in the Arts and Sciences. Prieiga per internetą: <https://doi.org/10.1111/jopy.12156>.

7. Lietuvos pažangos strategija “Lietuva 2030”. 2014. Prieiga per internetą: <https://www.docdroid.net/OHqeBsc/lietuva2030.pdf>.

8. Macijauskienė A. 2018. Alfa kartos vaikai. Prieiga per internetą: <https://mokytoja-aurelija-mc.blogspot.com/2018/08/alfa-kartos-vaikaimokytoja-aurelija-mc.html>.

9. Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas. 2014. Švietimo problemos analizė. Prieiga per internetą: <http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2014/01/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf>.

10. Nickerson S. R., Perkins D. N., Smith E. E. 2013. The teaching of thinking. London: Psychology Press

11. Penkauskienė  D. 2017. Pedagoginė provokacija ir mokymosi permąstymas: universitetinių studijų patirtis. TOWARDS RESEARCH-BASED EDUCATION p. 492 -505.  Prieiga per internetą: < file:///C:/Users/Acer/Downloads/TOWARDSRESEARCH-BASEDEDUCATION.pdf>.

12. Russell B. 2014. On education: Especially in Early Childhood. Oxon: Routledge.

13. Sternberg, R. J., Conway, B. E., Ketron, J. L., Bernstein, M. 1981. People's conceptions of intelligence. Journal of Personality and Social Psychology, 41(1), 37-55. Prieiga per internetą: <http://dx.doi.org/10.1037/0022-3514.41.1.37>.